Asteroidas Apophis.

Asteroidai – neatsiejama Saulės sistemos dalis. Kol jie pakankamai toli nuo Žemės, tol mums nedaro jokios įtakos. Tačiau karts nuo karto jie priartėja prie Žemės ir susidūrimas tampa neišvengiamas. Jei asteroidas mažesnio skresmens nei 100 metrų, tai nėra didelė problema. Tačiau didesnio skresmens asteroidai neišvengiamai sukelia dideles katastrofas. Siekiant laiku pasirengti tokiems neprašytiems svečiams, astronomai nuolat seka pavojingusius asteroidus ir sudarinėja jų galimus maršrutus ir skaičiuoja tikimybę susidurti su Žeme. Viena iš dabartinių niūrių prognozių – laukiamas susidūrimas su Apophis asteroidu 2029 arba 2036 metais. Kas tai – dar vienas klaidingas spėjimas ar reali grėsmė?

“Nasa” Stipriai ruošiasi asteroidų karui!

NASA pradėjo labai rimtai ruoštis kosminiam karui. Tiesa, kol kas žmonijos priešais įvardinami ne paslaptingi ir grobuoniški ateiviai, o paprasčiausi asteroidai. Nors žodis “paprasčiausi” ne visai atspindi esmės – pakankamo dydžio asteroidui susidūrus su Žeme įvyktų tokio masto globalinė katastrofa, jog jai gali neprilygti ir ateivių atakos. Tokie pavojingi asteroidai nuolat yra astronomų sekami ir sudarinėjamos jų galimos trajektorijos. Šių tyrimų dėka ir nustatyta ypač pavojinga Žemei data – 2029 metai, kuomet jos orbitoje pasirodys Apophis asteroidas.

Kas bus?

Pagal mokslininkų skaičiavimus, didžiausias pavojus iškils 2029 metais. Tad NASA, negaišdama laiko jau dabar ėmėsi gynybinio projekto, skirto apsaugoti Žemę nuo šio kosmoso klajūno.

Maršalo kosminiame centre NASA mokslininkai ėmė dirbti prie projekto Cradle, kurio esminė užduotis – Apophis asteoido orbitos pakeitimas. Šiam tikslui į orbitą planuojama pakelti galingą raketą nešėją Ares V, kuri skraidins 8,9 metrų ilgio aparatą. Jame tūrėtų tilpti keliolika tonų ginklų, pavyzdžiui 1,2-megatonų galingumo B83 atominių bombų, kurių bendra masė viršytų 11 tonų.

Į kosmosą tokią atominių bombų “skardinę” planuojama pakelti 2020-2021 metais, kuomet dar bus galimybė pakeisti asteroido trajektoriją. Mokslininkų paskaičiavimais, tokio branduolinio sprogimo metu asteoido trajektoriją galima pakeisti nuo 100 iki 500 metrų. Vidutinio dydžio asteroidams trajektorijos pakeitimui užtenka bombas susprogdinti prieš 2 metus iki planuojamo susidūrimo, o didelio skersmens asteroidams šis laikas didėja iki 5 metų.

Tačiau tai kol kas teorija – plano priešininkai baiminasi, jog atominis sprogimas suskaldys asteroidą ir vietoj vienos grėsmės atsiras keliolika ar net keliasdešimt. Todėl stengiamasi surasti ir kitų, patikimesnių alternatyvų. Tad analizuojamos galimybės skraidantį aparatą pripildyti ne branduolinių galvučių, bet interciniais metalo luitais. Teoriškai, didelės masės objektas, nuleistas ant asteroido, galėtų pakeisti jo trajektoriją.

Kita, dar labiau egzotinė idėja – milžiniško, paraboloidinio veidrodžio nuskraidinimas link asteoido.  Aparatas su tokiu veidrodžiu turėtų tapti asteroido dirbtiniu palydovu. Veidrodis koncentruos Saulės šviesą ir ją nukreips į vieną iš asteroido pusių. Ši pusė ims tirpti, o dėl netolygaus tankio pasiskirstymo, keisis svorio centras ir tuo pačiu turėtų keistis orbita.

Atrodo, jog mosklininkams kol kas tikrai trūksta patikimos ir garantuotos idėjos kaip visgi reiktų kovoti su tokiu asteroidu. O gal mūsų skaitytojai pasiūlys kokių alternatyvių priemonių? Juk grėsmė 2029 metais iškils visai žmonijai – kas gali nutikti jeigu toks asteroidas nukris